Kodėl visi taip susirūpinę vaikų imunitetų?
Kiekvieną rudenį ir žiemą prasideda tas pats cirkas – vaikai pradeda sirgti, tėvai bėgioja po vaistines, ieško stebuklingų priemonių, kurios sustiprintų imunitetą. Socialiniuose tinkluose pilna patarimu, kaip išvengti ligų, o vaistinėse lentynos lūžta nuo visokiausių vitaminų ir papildų. Bet ar tikrai žinome, kaip veikia vaikų imuninė sistema ir ko jai reikia?
Pirmiausia reikia suprasti vieną paprastą dalyką – vaikai turi sirgti. Tai normalu. Vaikų imuninė sistema mokosi atpažinti patogenus būtent susidurdama su jais. Vidutiniškai ikimokyklinio amžiaus vaikas per metus gali peršalti 6-8 kartus, o tai visiškai normalu. Problema ne tai, kad vaikas serga, o tai, kaip mes reaguojame į šias ligas ir ką darome kasdien, kad jo organizmas būtų pasiruošęs kovoti su infekcijomis.
Mityba – ne tik apie vitaminų tabletę ryte
Kai kalbame apie vaikų imunitetą, pirmiausia turėtume kalbėti apie mitybą. Ir ne, čia ne apie tai, kad reikia nupirkti brangiausią vitamino C paketą vaistinėje. Kalbame apie tikrą maistą, kurį vaikas valgo kiekvieną dieną.
Žarnyno mikrobiota – tai vienas svarbiausių imuninės sistemos komponentų. Maždaug 70-80% imuninių ląstelių yra būtent žarnyne. Todėl tai, ką vaikas valgo, tiesiogiai veikia jo gebėjimą kovoti su ligomis. Fermentuoti produktai kaip jogurtas, kefyras, rauginti kopūstai (taip, vaikai gali juos valgyti!) padeda palaikyti sveiką žarnyno florą.
Praktiškai tai atrodo taip: vietoj saldaus jogurto su daugybe cukraus rinkitės natūralų jogurtą ir patys įmaišykite uogų ar vaisių. Kefyrą galite duoti tiesiog kaip gėrimą arba paruošti kokteilio pavidalu su bananais. Raugintų kopūstų galima įdėti po šaukštelį į sriubą ar patiekti kaip užkandį.
Bet čia slypi problema – daugelis šiuolaikinių vaikų maitinasi labai vienodai ir dažnai netinkamai. Balti makaronai, baltona duona, nugečiai, sausainiai. Kur čia įvairovė? Kur skaidulos, kurios maitina tas pačias naudingąsias bakterijas žarnyne?
Ko tikrai reikia vaikų organizmui
Cinkas – vienas svarbiausių mineralų imuninei sistemai. Jis dalyvauja daugiau nei 300 fermentinių reakcijų organizme. Cinko rasite mėsoje, ankštiniuose augaluose, riešutuose, sėklose. Problema ta, kad daugelis vaikų gauna per mažai cinko, ypač jei jų mityba grįsta daugiausia grūdų produktais ir pieno gaminiais.
Vitaminas D – apie jį daug kalbama, bet dažnai netinkamai. Taip, Lietuvoje saulės tikrai neužtenka, ypač nuo spalio iki balandžio. Bet vitamino D papildai turėtų būti skiriami individualiai, pasitarus su gydytoju ir idealiu atveju patikrinant jo kiekį kraujyje. Perdozavimas gali būti kenksmingas.
Omega-3 riebalų rūgštys – jas randame riebiosiose žuvyse, linų sėklose, graikinių riešutų aliejuje. Jos mažina uždegimą organizme ir padeda imuninei sistemai veikti efektyviau. Bet kiek Lietuvos vaikų valgo žuvį bent kartą per savaitę? Statistika liūdna.
Miegas – nuolat ignoruojamas faktorius
Štai ko niekas nenori girdėti – jūsų vaikas tikriausiai miega per mažai. Ir tai tiesiogiai veikia jo imunitetą. Miego metu organizmas gamina citokinus – baltymus, kurie kovoja su infekcija ir uždegimu. Be pakankamai miego šių baltymų gamyba sumažėja.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams reikia 10-13 valandų miego per parą. Mokyklinio amžiaus – 9-12 valandų. Bet realybė tokia, kad daugelis vaikų gula per vėlai, nes tėvai grįžta iš darbo vėlai, vakarienė vėlai, ekranai veikia iki pat miego. Rytą reikia keltis anksti į darželį ar mokyklą – ir štai turime nuolat pavargusį, irzlų vaiką, kuris serga dažniau nei kiti.
Konkretus patarimas: nustatykite griežtą miego režimą ir jo laikykitės net savaitgaliais (bent su nedideliais nukrypimais). Valandą prieš miegą – jokių ekranų. Taip, tai sunku. Taip, vaikas protestuos. Bet po kelių savaičių pamatysite skirtumą ne tik jo nuotaikoje, bet ir sveikatoje.
Fizinis aktyvumas – ne tik apie sportą
Vaikai turi judėti. Daug judėti. Bet šiuolaikinis gyvenimas atrodo taip: sėdi darželyje ar mokykloje, paskui sėdi automobilyje, paskui sėdi namuose prie planšetės ar televizoriaus. Net jei vaikas lanko kokią nors sporto būrelį du kartus per savaitę, tai nekompensuoja viso likusio sėdimo laiko.
Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas padidina imuninių ląstelių cirkuliaciją organizme, mažina streso hormonų kiekį ir pagerina bendrą organizmo būklę. Bet čia ne apie tai, kad vaikas turi tapti olimpiniu čempionu. Kalbame apie kasdienį judėjimą – bėgiojimą, šokinėjimą, kopimą, žaidimus lauke.
Lauko problema
Lietuvoje turime keistą situaciją – tik šiltu oru vaikai leidžia daug laiko lauke. Kai tik ateina ruduo, lauko laikas drastiškai sutrumpėja. „Šalta”, „drėgna”, „sušals” – išgirsite iš daugelio tėvų. Bet tyrimai rodo, kad vaikai, kurie praleidžia daug laiko lauke nepriklausomai nuo oro, serga rečiau, ne dažniau.
Kodėl? Pirma, lauke patogenų koncentracija daug mažesnė nei uždarose patalpose. Antra, šviežias oras ir judėjimas stiprina organizmą. Trečia, saulės šviesa (net pro debesis) padeda gaminti vitaminą D ir reguliuoja paros ritmą, kas pagerina miegą.
Taigi, investuokite į gerą lauko aprangą ir leiskite vaikui būti lauke bent valandą-pusantros kasdien. Taip, net kai lyja. Net kai šalta. Vaikas nesušals, jei bus tinkamai apsirengęs ir judės.
Stresas ir emocinė būklė – apie tai nutylima
Štai ko daugelis nenori pripažinti – vaikai patiria stresą, ir tas stresas tiesiogiai veikia jų imunitetą. Chroniškos įtampos situacijoje organizmas gamina kortizolio, kuris slopina imuninę sistemą.
Kas sukelia vaikams stresą? Pernelyg intensyvus grafikas su daugybe būrelių. Tėvų konfliktai. Spaudimas mokykloje. Socialiniai sunkumai su bendraamžiais. Nuolatinis skubėjimas ir tėvų nervingumas. Taip, vaikai jaučia jūsų stresą ir perima jį.
Pediatrai pastebi, kad vaikai iš šeimų, kur vyrauja ramus, nuspėjamas ritmas, dažnai serga rečiau nei vaikai iš šeimų, kur viskas chaotiška, nors mityba ir kitos sąlygos gali būti panašios. Tai nėra sutapimas.
Ką galite padaryti: sumažinkite vaikui apkrovą. Nebūtina lankyti penkių būrelių. Leiskite vaikui nuobodžiauti, žaisti laisvai, turėti laiko sau. Kurkite šeimoje ramias tradicijas – bendrus vakarienes be telefonų, skaitymo prieš miegą ritualus, savaitgalio pasivaikščiojimus. Tai atrodo paprastai, bet veikia.
Higiena – kur ta aukso viduriukelė?
Čia turime dvi kraštutinumus. Vieni tėvai sterilizuoja viską, ką vaikas gali paliesti, naudoja antibakterinius produktus kiekvieną dieną ir panikoj griebasi rankų dezinfekanto, jei vaikas palietė kažką „nešvaraus”. Kiti visiškai ignoruoja elementarią higieną ir leidžia vaikui valgyti maistą, nukritusį ant žemės bet kur.
Tiesa, kaip dažnai, yra kažkur per vidurį. Pernelyg sterili aplinka kenkia vaikų imuninės sistemos vystymuisi. Tai patvirtina ir „higienos hipotezė” – vaikai, kurie auga pernelyg švarioje aplinkoje, dažniau kenčia nuo alergijų ir autoimuninių ligų. Imuninė sistema turi su kuo „treniruotis”.
Bet tai nereiškia, kad higiena nereikalinga. Rankų plovimas prieš valgį ir po tualeto, maisto higiena, dantų valymas – tai elementarūs dalykai, kurie tikrai padeda išvengti daugelio infekcijų.
Antibiotikų problema
Lietuvoje vis dar per dažnai skiriami antibiotikai. Daugelis tėvų tikisi gauti antibiotikų receptą kiekvieno peršalimo metu, o kai kurie gydytojai vis dar juos skiria „profilaktiškai” arba dėl spaudimo iš tėvų pusės.
Bet antibiotikai naikina ne tik kenksmingąsias, bet ir naudingąsias bakterijas žarnyne. Po antibiotikų kurso žarnyno mikrobiota gali būti sutrikusi net kelis mėnesius. Tai tiesiogiai veikia imunitetą ir padidina tikimybę susirgti vėl.
Jei vaikas gauna antibiotikus, po kurso būtinai reikia atkurti žarnyno florą – probiotikais, fermentuotais produktais, skaidulomis. Bet geriausia strategija – vengti nereikalingo antibiotikų vartojimo. Dauguma vaikų infekcijų yra virusinės, ir antibiotikai čia visiškai nepadeda.
Papildai – kada tikrai reikalingi?
Vaistinėse pamatysite dešimtis produktų, žadančių stiprinti vaikų imunitetą. Bet kiek iš jų tikrai veikia?
Vitaminas D – taip, Lietuvoje tikrai reikalingas, ypač žiemos mėnesiais. Bet dozė turėtų būti individuali, pasitarus su gydytoju.
Vitaminas C – populiarus, bet tyrimai rodo, kad papildomas vitamino C vartojimas nesumažina peršalimų dažnio sveikiems vaikams. Jis gali šiek tiek sutrumpinti ligos trukmę, jei pradėtas vartoti iš karto pasirodžius simptomams, bet efektas nedidelis. Geriau užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai vitamino C iš maisto – citrusinių vaisių, uogų, paprikos, brokolių.
Cinkas – gali būti naudingas, jei vaikas gauna per mažai jo iš maisto. Bet vėlgi, geriau patikrinti ir pasitarti su specialistu, nei pirkti atsitiktinai.
Probiotikai – gali būti naudingi po antibiotikų kurso arba vaikams, turintiems žarnyno problemų. Bet ne visi probiotikai vienodi, ir ne visi veikia visiems vaikams.
Svarbu suprasti: papildai negali kompensuoti prastos mitybos, nepakankamo miego ar chroniško streso. Tai ne stebuklingas sprendimas. Pirmiausia tvarkykite pagrindus, o papildai gali būti tik papildoma pagalba konkrečiais atvejais.
Ką iš tikrųjų daryti, kai vaikas serga
Dabar prie praktiškiausios dalies. Vaikas susirgęs – ką darote?
Pirma, leiskite jam sirgti namuose ir ilsėtis. Skamba akivaizdžiai, bet kiek tėvų veža vaikus į darželį su slogomis, nes „darbe negaliu neiti”? Tai ne tik užkrečia kitus vaikus, bet ir trukdo jūsų vaikui pasveikti tinkamai, todėl liga užsitęsia arba atsiranda komplikacijų.
Antra, užtikrinkite pakankamai skysčių. Vanduo, arbatos, sultys (ne cukraus pilnos, o natūralios), sultiniai. Organizmas kovoja su infekcija reikalauja daugiau skysčių nei įprastai.
Trečia, neverskite valgyti, jei vaikas nenori. Apetito praradimas ligos metu yra normali reakcija. Organizmas nukreipia energiją kovai su infekcija, o ne maisto virškinimui. Siūlykite lengvą, maistingą maistą, bet nespauskit.
Ketvirta, nebijokite karščiavimo. Karščiavimas yra organizmo gynybos mechanizmas, padedantis kovoti su infekcija. Jei vaikas toleruoja karščiavimą normaliai (nors ir jaučiasi blogai), nebūtina skubiai mušti temperatūros. Žinoma, jei temperatūra labai aukšta (virš 39°C) arba vaikas labai blogai jaučiasi, konsultuokitės su gydytoju.
Penkta, stebėkite perspėjančius ženklus. Dauguma vaikų ligų praeina savaime, bet kartais reikalinga medicininė pagalba. Jei vaikas turi sunkumų kvėpuojant, yra labai apsilpęs, atsisako gerti, turi stiprų galvos skausmą ar kitus nerimą keliančius simptomus – kreipkitės į gydytoją.
Kas iš tikrųjų veikia ir ko neverta daryti
Po viso šio teksto turbūt norite konkrečių atsakymų. Štai jie.
Kas tikrai padeda stiprinti vaikų imunitetą:
– Įvairi, natūrali mityba su daug daržovių, vaisių, baltymų šaltinių, fermentuotų produktų
– Pakankamas miegas pagal amžių (10-13 val. ikimokykliniams, 9-12 val. mokykliniams)
– Kasdienė fizinė veikla ir laikas lauke nepriklausomai nuo oro
– Ramus, nuspėjamas šeimos ritmas be pernelyg didelės apkrovos
– Vitamino D papildai žiemos mėnesiais (pasitarus su gydytoju)
– Elementari higiena (rankų plovimas), bet ne sterilumas
– Leisti vaikui sirgti ir tinkamai pasveikti, nevariant į darželį su liga
Kas neveikia arba net kenkia:
– Vitaminų „bombardavimas” be realaus poreikio
– Antibiotikų vartojimas kiekvieną kartą susirgus
– Pernelyg sterili aplinka ir nuolatinis dezinfekcija
– Nepakankamas miegas ir pernelyg intensyvus grafikas
– Mityba, grįsta daugiausia perdirbtais produktais ir cukrumi
– Sėdimas gyvenimo būdas ir mažai laiko lauke
– Chroniškos įtampos ir streso aplinka šeimoje
Matote, kad dauguma rekomendacijų yra paprastos ir nesusijusios su brangiais papildais ar stebuklingais produktais. Problema ta, kad šiuolaikiniame gyvenime būtent šiuos paprastus dalykus sunkiausia įgyvendinti. Lengviau nupirkti vitaminų pakelį nei keisti visą šeimos ritmą ir įpročius.
Bet jei tikrai norite, kad jūsų vaikas būtų sveikesnis, pradėkite nuo pagrindų. Sutvarkyti mitybą, užtikrinti pakankamai miego, daugiau laiko lauke, mažiau streso. Tai pareikalaus jūsų pastangų ir pokyčių visoje šeimoje, bet rezultatas bus daug geresnis nei bet koks vitaminas.
Ir nepamirškite – vaikas, kuris kartais serga, yra normalus vaikas. Imuninė sistema mokosi ir stiprėja būtent per šias ligas. Jūsų tikslas ne išauginti vaiką steriloje burbule, o suteikti jo organizmui geriausias sąlygas kovoti su infekcijomis, kai jos atsiranda. Ir tai prasideda nuo to, ką darote kasdien, o ne nuo to, ką perkate vaistinėje.