Kiekvienas automobilio savininkas anksčiau ar vėliau susiduria su poreikiu tiksliai žinoti, kiek degalų sunaudoja jo transporto priemonė. Nors gamintojai pateikia oficialius kuro sąnaudų rodiklius, realiame gyvenime šie skaičiai dažnai skiriasi nuo tų, kuriuos matome techninėje dokumentacijoje arba automobilio pardavimo brošiūrose. Tai priklauso nuo daugybės išorinių ir vidinių faktorių: jūsų individualaus vairavimo stiliaus, eismo sąlygų tankio, automobilio bendros techninės būklės bei padangų slėgio. Žinoti tikslias savo automobilio kuro sąnaudas yra itin svarbu ne tik kruopščiai planuojant asmeninį ar šeimos biudžetą, bet ir vertinant pačios transporto priemonės „sveikatą“. Staigus, nepaaiškinamas degalų suvartojimo padidėjimas gali būti pirmasis ir vienintelis išankstinis signalas apie artėjantį variklio, išmetimo ar kuro padavimo sistemos gedimą. Todėl gebėjimas savarankiškai, be meistrų pagalbos ir labai tiksliai apskaičiuoti, kiek litrų kuro reikia nuvažiuoti šimtui kilometrų, yra vienas iš pagrindinių bazinių įgūdžių, kurį turėtų įvaldyti kiekvienas atsakingas vairuotojas.
Daugelis šiuolaikinių automobilių turi iš gamyklos integruotus išmaniuosius borto kompiuterius, kurie automatiškai seka kelionės duomenis ir rodo vidutines degalų sąnaudas spalvotuose ekranuose. Tačiau ilgalaikė mechanikų ir pačių vairuotojų patirtis rodo, kad šie elektroniniai prietaisai neretai būna pernelyg optimistiški ir sąmoningai ar dėl techninių apribojimų rodo kiek mažesnius skaičius nei yra iš tikrųjų. Dėl šios praktinės priežasties klasikinis rankinis kuro sąnaudų skaičiavimo metodas vis dar išlieka pats patikimiausias ir pats tiksliausias būdas sužinoti tikrąją objektyvią tiesą apie savo automobilio apetitą benzinui, dyzelinui ar dujoms. Šis procesas nereikalauja jokių sudėtingų inžinerinių žinių, aukštosios matematikos supratimo ar specialios diagnostinės įrangos – užtenka tik paprasto mobiliojo telefono skaičiuotuvo ir šiek tiek atidumo lankantis jūsų mėgstamoje degalinėje.
Pagrindinė kuro sąnaudų apskaičiavimo formulė ir jos taikymas kasdienybėje
Norint apskaičiuoti vidutines degalų sąnaudas šimtui kilometrų, naudojama visiškai universali ir daugybės dešimtmečių patikrinta matematinė formulė. Ši formulė padeda paversti jūsų nuvažiuotą atstumą ir realiai sunaudotą kuro kiekį į aiškų standartizuotą formatą, kurį lengva palyginti su kitais rinkoje esančiais automobiliais ar gamintojo laboratorijoje gautais ir deklaruojamais duomenimis. Pati skaičiavimo formulė skamba ir atrodo taip: sunaudotą degalų kiekį, matuojamą litrais, padalinkite iš nuvažiuoto atstumo, matuojamo kilometrais, ir tą gautą mažą rezultatą paprasčiausiai padauginkite iš šimto.
Pateikime labai aiškų ir paprastą gyvenimišką pavyzdį. Tarkime, savaitgalį buvote ilgoje kelionėje ir iš viso nuvažiavote 650 kilometrų. Skalė degalų bake rodė tuštumą, tad užsukus į degalinę vėl pripildėte jį, ir šiam nuvažiuotam atstumui įveikti jūsų automobilis iš viso sunaudojo 48 litrus degalų. Atliekame paprastą matematinį veiksmą iš eilės: 48 padaliname iš 650. Gauname maždaug 0,0738. Šį skaičių iš karto padauginus iš 100, sužinome galutinį rezultatą, kad jūsų asmeninės vidutinės kuro sąnaudos yra 7,38 litro 100-ui kilometrų. Šis rankinis skaičiavimas yra visiškai tikslus ir parodo realią gatvės situaciją, o ne idealius teorinius testus, kuriuos atlieka automobilių gamintojai šiltose patalpose be vėjo pasipriešinimo.
Kitas pavyzdys galėtų būti trumpesnė komandiruotė ar tiesiog kasdienis važinėjimas mieste. Jei po ilgos darbo savaitės važiavimo tik miesto gatvėmis nuvažiavote 210 kilometrų ir degalinėje vėl užpildant baką į jį tilpo lygiai 18 litrų kuro, skaičiuojame lygiai taip pat: 18 padaliname iš 210 ir iš karto dauginame iš 100. Matematikos rezultatas – 8,57 litro šimtui kilometrų. Kaip akivaizdžiai matote, miesto eismo režimu automobilio kuro sąnaudos paprastai visada būna gerokai didesnės dėl nuolatinio stabdymo ir bėgėjimosi prie kiekvienos sankryžos, dažno stovėjimo ilgose spūstyse bei nuolatinio variklio darbo tuščiąja eiga lūkuriuojant prie šviesoforų.
Žingsnis po žingsnio instrukcija: kaip teisingai ir be klaidų atlikti matavimus
Kad pasibaigus skaičiavimams gautumėte kuo tikslesnį, be didelių paklaidų rezultatą, tikrai nepakanka vien tik atmintinai žinoti formulę. Reikia labai teisingai ir metodiškai surinkti pradinius skaičiavimo duomenis. Jei skaičiuosite remdamiesi tik apytiksliais degalų matuoklės rodyklės rodmenimis prietaisų skydelyje, jūsų rezultatas nebus tikslus, nes rodyklė turi didžiulę tolerancijos ribą. Todėl profesionalai visada rekomenduoja naudoti „pilno bako“ matavimo metodą. Štai kaip tai padaryti visiškai taisyklingai ir logiškai:
- Atvykite į bet kurią jums patogią degalinę ir iš karto pripildykite automobilio degalų baką visiškai pilnutėlį – pilkite kurą tol, kol kuro pylimo pistoletas pats automatiškai atsijungs (pasigirs stiprus spragtelėjimas). Jokiu būdu nerekomenduojama pilti degalų papildomai po šio pirmojo spragtelėjimo, nes tai gali smarkiai iškreipti matavimus, be to, kuro perteklius gali pakenkti anglies filtrui ar netgi išbėgti lauk.
- Dar būdami degalinėje, atsisėskite į automobilį ir prietaisų skydelyje nunulinkite (nustatykite į apvalų nulį) specialų dienos kilometražo skaitiklį. Jei jūsų senesniame automobilyje tokios greitos funkcijos niekaip nerandate, paprasčiausiai užsirašykite dabartinį bendrą automobilio ridos skaičių ant mažo popieriaus lapelio ar į išmanųjį telefoną.
- Toliau tiesiog naudokitės savo automobiliu visiškai įprastai. Važinėkite kasdien į darbą, į parduotuvę, į sodybą užmiestyje – darykite viską, ką darote visada. Norint gauti tikrai objektyvią ir kuo tikslesnę vidutinę vertę, rekomenduojama stengtis išvažinėti bent jau pusę ar net visus tris ketvirtadalius turimos bako talpos. Matematika čia paprasta: kuo ilgesnis atstumas bus realiai nuvažiuotas matavimo metu, tuo pastebimai mažesnė bus skaičiavimo paklaida.
- Kai pamatysite, jog degalų bake liko visai nedaug kuro ir jau artėjate prie rezervo ribos, vėl būtinai užsukite į degalinę. Tobuliausias scenarijus, jei tai bus ta pati konkreti degalinė ir netgi visiškai ta pati degalų pildymo kolonėlė. Nors tai skamba kaip smulkmena, bet skirtingos kolonėlės gali turėti skirtingą jautrumą automatiniam kuro padavimo atjungimui (spragtelėjimui), kas gali lemti papildomo puses litro paklaidą.
- Vėl lygiai tokiu pat principu pripildykite degalų baką iki pat pirmojo pistoleto automatinio spragtelėjimo.
- Savo gautame degalinės kvite arba tiesiog kolonėlės elektroniniame ekrane labai atidžiai pažiūrėkite, kiek tiksliai litrų ir net šimtųjų dalių kuro įpylėte šį kartą. Tai yra būtent tas kuro kiekis, kurį jūs realiai sunaudojote nuo pat savo praėjusio degalų užpylimo momento.
- Dar kartą pažvelkite į dienos kilometražo skaitiklį ekrane (arba iš dabartinės pasikeitusios bendros ridos matematiškai atimkite tą pradinę ridą, kurią buvote užsirašę anksčiau) ir pasižymėkite tiksliai nuvažiuotus kilometrus.
- Pagaliau pritaikykite aukščiau tekste smulkiai aptartą matematinę formulę su savo šviežiai gautais skaičiais ir džiaukitės tiksliu atsakymu.
Kodėl prietaisų skydelio ir borto kompiuterio rodmenys ne visada yra tikslūs?
Mūsų laikais daugelis paprastų vairuotojų tiesiog aklai ir be dvejonių pasikliauja automobilio gražiame ekrane rodomu borto kompiuteriu bei net nesusimąsto apie kažkokį rankinį kuro sąnaudų skaičiavimą ar formules. Nors automobilių inžinerijos technologijos sparčiai tobulėja kiekvieną dieną, visiškas ir aklas pasitikėjimas kompiuterine elektronika visgi gali suklaidinti. Automobilių eksploatacijos praktika ir nepriklausomi testai rodo, kad dauguma automobilių kompiuterių turi nuo penkių iki netgi dešimties procentų nuolatinę paklaidą. Dažniausiai jie yra suprogramuoti taip, jog rodytų šiek tiek mažesnes sąnaudas nei yra liūdnoje realybėje, taip suteikdami vairuotojui psichologinį pasitenkinimą savo transporto priemone. Bet kodėl konkrečiai taip nutinka?
Pirmiausia ir svarbiausia, modernus automobilio borto kompiuteris skaičiuoja degalų sąnaudas tik netiesiogiai, nuolat vertindamas purkštukų atidarymo mikro trukmę ir esamą kuro slėgį sistemoje. Ilgainiui automobilį eksploatuojant, purkštukai gali natūraliai šiek tiek mechaniškai susidėvėti arba dalinai užsikimšti nuo nekokybiško kuro, todėl jų praleidžiamas ir išpurškiamas kuro kiekis per visiškai tą patį milisekundės dalies laiką variklio cilindre gali pasikeisti. Kompiuteris šio fizinio susidėvėjimo dažniausiai „nemato“. Antra didelė priežastis – paties variklio darbas laisvąja (tuščiąja) eiga, kai jūsų automobilis realiai stovi vietoje, bet variklis burzgia. Kai kuriuose senesniuose ar paprastesniuose modeliuose šis laikas nėra pilnai ir teisingai įtraukiamas į bendrą vidutinių sąnaudų algoritmą. Jums ilgai stovint miesto eismo spūstyje ar ilgai šildant apšalusį variklį šaltą žiemos rytą, kuras aktyviai dega, o nuvažiuoti kilometrai prietaisų skydelyje visiškai nedidėja. Borto kompiuteriui matematiškai labai sunku sklandžiai integruoti šiuos nulinius greičio intervalus nenumušant visos statistikos, todėl jis programiškai linkęs juos kartais dalinai ignoruoti, taip iš esmės dirbtinai pagražindamas galutinį vidurkio rezultatą, rodomą jums.
Taip pat didžiulės tiesioginės įtakos šiems elektroniniams matavimams turi ir jūsų pasirinktas padangų dydis. Jei jūs vieną dieną ant savo automobilio sumontuosite ne standartinio rekomenduojamo, o šiek tiek didesnio ar net mažesnio skersmens ratlankius ir padangas, automatiškai iš karto pasikeis ir rato apsisukimų skaičius telpantis viename nuvažiuotame kilometre. Absoliučiai visi automobilio greičio ir nuvažiuoto atstumo elektroniniai jutikliai yra gamykloje kalibruoti tiksliems gamykliniams rato matmenims. Todėl pasikeitus padangų išoriniams matmenims, kompiuteris pradės neteisingai skaičiuoti realiai nuvažiuotą atstumą, o tai visiškai tiesiogiai ir automatiškai iškreips net ir pačius kuro sąnaudų rodiklius, kuriuos matote skydelio ekrane kiekvieną dieną.
Pagrindiniai svarbūs veiksniai, darantys pačią didžiausią įtaką kuro sąnaudoms
Teisingai suskaičiavę visiškai realias savo kasdienes kuro sąnaudas, vairuotojai neretai labai nustemba ir netgi nusivilia, jog jos smarkiai viršija pradinius lūkesčius. Verta atminti, kad bet kokio automobilio degalų suvartojimas toli gražu nėra kažkokia griežta ir nekintanti konstanta – tai greičiau nuolat pulsuojantis ir kintantis dydis, visiškai tiesiogiai priklausantis nuo be galo daugybės išorinių aplinkos ir vidinių techninių veiksnių. Tinkamai suprasdami šiuos svarbius veiksnius, galėsite daug lengviau ir efektyviau valdyti savo transporto priemonės išlaikymo kaštus ir ilgainiui sutaupyti tikrai nemažai asmeninių pinigų.
- Jūsų asmeninis vairavimo stilius: Mechanikų teigimu, tai bene pats svarbiausias ir didžiausias faktorius šioje lygtyje. Agresyvus ir sportiškas vairavimas, labai staigus greičio didinimas startuojant nuo žalio šviesoforo signalo ir toks pat staigus ir vėlyvas stabdymas prieš pat kliūtį tiesiog nepaliaujamai siurbia brangius degalus iš jūsų automobilio bako. Sklandus ir labai tolygus greitėjimas kartu su savalaikiu, ramiu stabdymu naudojant variklio inerciją padeda tiesiog drastiškai sumažinti automobilio variklio apetitą skystam kurui.
- Kelionės greitis ir kėbulo aerodinamika: Jums išvažiavus į lygų greitkelį ir važiuojant pastebimai didesniu nei šimto kilometrų per valandą greičiu, gamtos sukuriamas oro pasipriešinimas drastiškai išauga ne tiesiškai, o kone eksponentiškai. Praktikoje kiekvienas papildomas, virš normos važiuojamas dešimt kilometrų per valandą greitis gali labai lengvai padidinti vidutines degalų sąnaudas iš karto visu litru ar net dar daugiau. Netgi tokia smulkmena, kaip plačiai atviri šoniniai langai vasarą važiuojant ypač dideliu greičiu, labai stipriai ardo gamykloje suprojektuotą automobilio aerodinamiką ir sukuria savotišką oro parašiuto efektą, kuris labai stipriai didina momentines kuro sąnaudas.
- Nereikalingas papildomas svoris ir bagažas: Pagrindinis fizikos dėsnis automobiliuose yra tas, kad kuo sunkesnis yra jūsų keliaujantis automobilis, tuo kur kas daugiau iškastinės energijos reikia jam pajudinti iš vietos ir palaikyti greitį. Mėnesių mėnesiais bagažinėje kaupiamų ir vežiojamų nereikalingų asmeninių daiktų svoris ar netgi ant stogo nuolat uždėta aerodinaminė stogo bagažinė (nepaisant to, kad ji šiuo metu visiškai tuščia) sukuria milžinišką papildomą fizinį oro pasipriešinimą bei svorį, dėl kurio variklis nuolatos privalo dirbti kur kas sunkesniu apkrovos režimu.
- Oro sąlygos, klimatas ir sezoniškumas: Gyvenant tokiame klimate kaip mūsų, atšiaurios žiemos metu visų automobilių kuro sąnaudos natūraliai ir labai pastebimai padidėja. Visiškai atšalusiam varikliui reikia kur kas daugiau laiko ir brangios energijos, norint pagaliau pasiekti optimalią standartinę darbinę temperatūrą, o šaltis sutirština variklio tepalą. Šaltas ir klampus tepalas sukuria daug didesnį mechaninį pasipriešinimą visose judančiose variklio dalyse. Taip pat verta paminėti, kad agresyvaus rašto minkštos žieminės padangos beveik visada turi didesnį trinties pasipriešinimą riedėjimui nelygiu keliu nei kietesnės ir lygesnės vasarinės padangos.
- Intensyvus elektros prietaisų naudojimas salone: Nemažai vairuotojų pamiršta, kad automobilio oro kondicionieriaus didelis kompresorius po kapotu yra fiziškai sukamas to paties pagrindinio variklio dirželio, todėl jo įjungimas automatiškai atima dalį grynosios variklio galios ir momentaliai padidina degalų suvartojimą procentais. Šildomos odinės sėdynės, nuolatinis galinio ar priekinio stiklo šildymas elektros spirale bei maksimaliu garsu veikianti galinga garso aparatūra taip pat reikalauja ypač daug papildomos elektros energijos. Šią energiją nuolat generuoja automobilio generatorius, o pastarasis, esant nuolatinei didelei apkrovai, stipriai sunkina normalų variklio darbą ir reikalauja sudeginti daugiau degalų mišinio.
Techninė automobilio mazgų būklė ir svarbus padangų slėgis
Patyrę automechanikai nuolat perspėja niekada gyvenime nenuvertinti automobilio kokybiškos ir savalaikės techninės priežiūros ypatingos svarbos bendrai jūsų degalų ekonomijai. Ilgai nekeisti ir smarkiai užsikimšę popieriniai oro filtrai tiesiog neleidžia automobilio varikliui laisvai ir pilnavertiškai „kvėpuoti“ švariu aplinkos oru. Dėl to protingas variklio valdymo kompiuteris, desperatiškai bandydamas kompensuoti šį fizinį deguonies trūkumą sistemoje, privalo automatiškai įpurkšti gerokai daugiau skysto kuro per purkštukus, kad bent jau išlaikytų reikalaujamą momentinę variklio galią nuspaudus pedalą. Senos, apgadintos ir labai nusidėvėjusios variklio uždegimo žvakės neužtikrina visiškai pilno ir tolygaus kuro ir oro mišinio sudegimo variklio cilindruose, tad nemaža dalis brangios energijos yra tiesiog tuščiai išmetama per karštą duslintuvą tiesiai į lauką aplinkos teršimo pavidalu. Reguliarus variklinės alyvos ir visų pagrindinių eksploatacinių filtrų periodinis keitimas yra pati geriausia ir labiausiai atsiperkanti tiesioginė investicija į garantuotai mažesnes jūsų automobilio kuro sąnaudas.
Visiškai kitas, taip pat itin svarbus techninis aspektas, tačiau iš tiesų pats dažniausiai vairuotojų masiškai ignoruojamas kasdienybėje – tai teisingas slėgis jūsų ratų padangose. Net jei visose padangose trūksta tik vos 0.3 ar 0.5 baro būtino slėgio, paprasta plika akimi jūs galite to defekto ir išvis nepastebėti. Tačiau tokiu atveju minkštos padangos fizinis sąlyčio plotas su kietu asfaltu smarkiai ir nenatūraliai padidėja. Šis nepageidaujamas plotas iš karto labai smarkiai padidina bendrą pasipriešinimą automobilio inercijos riedėjimui. Atlikti rimti bandymai įrodo, kad dėl paprasčiausio per mažo slėgio net dviejose padangose asmeninės kuro sąnaudos gali išaugti net nuo trijų iki penkių procentų, jau visiškai nekalbant apie daug greitesnį pačios brangios gumos nusidėvėjimą ir netgi labai pavojingai pablogėjusį ekstremalų automobilio manevringumą posūkiuose. Tikslų padangų slėgį visuose keturiuose ratuose griežtai rekomenduojama savarankiškai tikrinti bent jau kartą per vieną mėnesį, ir daryti tai tik tada, kai padangos yra visiškai atvėsusios po nakties, o ne iš karto po ilgos kelionės įkaitusiu greitkeliu.
Praktiniai ir laiko patikrinti patarimai, padėsiantys sumažinti išlaidas degalams kiekvieną dieną
Būdami gerai informuoti ir tiksliai žinodami savo automobilio realias kuro sąnaudas bei aiškiai suprasdami joms neigiamą įtaką darančius išorinius veiksnius, jūs pagaliau galite pradėti imtis aktyvių ir protingų veiksmų joms pastebimai sumažinti. Ekovairavimas, arba vadinamasis ekonomiškas vairavimas, jokiu būdu nėra vien tik kažkokia moderni ekologijos entuziastų mada. Tai yra nepaprastai logiškas ir labai praktiškas vairavimo įgūdžių rinkinys, kuris kiekvieną dieną tiesiogiai tausoja jūsų asmeninę piniginę, prailgina automobilio mazgų tarnavimo laiką ir reikšmingai mažina žalą supančiai aplinkos gamtai kietosiomis dalelėmis bei išmetamosiomis kenksmingomis dujomis.
- Iš anksto planuokite ir derinkite savo maršrutus: Keli atskiri labai trumpi važiavimai visiškai atšalusiu varikliu žiemos metu sunaudos kur kas daugiau brangaus kuro ir labiau sudėvės patį variklį, nei visiškai viena kiek ilgesnė, vientisa kelionė po miestą, kurios metu metodiškai aplankysite visus jums reikiamus taškus vienu metu. Tokio ilgesnio važiavimo metu jūsų variklis jau bus pasiekęs ir nuolat palaikys optimalią darbinę temperatūrą, kurioje degimas yra pats efektyviausias. Taip pat labai rekomenduojama iš anksto planuoti laiką ir tiesiog vengti kelionių didmiesčio centro piko valandų metu, jei tik jūsų darbo grafikas suteikia jums tokią laisvę.
- Protingai išnaudokite automobilio inerciją ir mokykitės stabdyti varikliu: Važiuodami mieste ir iš toli artėdami prie užsidegusio raudono šviesoforo signalo ar tiesiog nelygios sankryžos, pasistenkite kur kas anksčiau ir tolygiau atleisti akceleratoriaus pedalą. Užuot lėkę iki paskutinės sekundės ir tada kirtę per stabdžius, tiesiog leiskite automobiliui ramiai laisvai riedėti iš inercijos, vis dar palikus įjungtą mechaninę ar automatinę pavarą. Tai yra labai svarbus momentas, nes visi šiuolaikiniai automobiliai stabdymo įjungtu varikliu metu išnaudoja elektroniką ir visiškai šimtu procentų nutraukia degalų siurblio padavimą į purkštukus ir cilindrus. Tad jūsų kuro sąnaudos viso to ilgo riedėjimo metu iki pat sankryžos yra griežtai nulinės.
- Jokiu būdu nepalikite be reikalo dirbančio variklio tuščiai stovint: Jei realiai matote ar iš anksto žinote, kad jums teks prastovėti vienoje vietoje gerokai ilgiau nei vieną ištisą minutę (pavyzdžiui, nuobodžiai laukiant ilgo prekinio traukinio prie uždarytos pervažos arba kantriai laukiant iš namų išeinančio keleivio kieme), paprasčiausiai išjunkite variklio degimą pasukę raktelį ar nuspaudę mygtuką. Dažnas mitas sako, kad variklio užkūrimas reikalauja ypač didelio kuro kiekio, tačiau tiesa ta, kad modernaus įpurškimo užkūrimas praktiškai nenaudoja didelio degalų kiekio. Tuo tarpu ilga tuščioji eiga ilgainiui praryja ir „sudegina“ labai nemažą ir skaudžią dalį jūsų numatyto kelionės biudžeto.
- Kuo greičiau atsikratykite jokios naudos nenešančio sunkaus balasto kėbule: Vieną saulėtą dieną plačiai atidarykite savo automobilio galinę bagažinę ir labai kritišku žvilgsniu apžiūrėkite, kokį visą tą didžiulį turtą ten nuolat vežiojatės kiekvieną mielą dieną. Metalinės masyvios įrankių dėžės, kurių prireikia kartą per metus, seni ir nenaudojami drabužiai, penki buteliai neužšąlančio skysčio, pamiršti tušti vandens buteliai ar netgi sunkios žieminės ratų grandinės viduryje karštos vasaros – absoliučiai visa tai sistemingai prideda kelias dešimtis kilogramų nuolatinio svorio, kurį jūsų brangus variklis turi sunkiai tempti kiekvieno įsibėgėjimo metu ir taip eikvoti jūsų pinigus kurui.
- Dažniau drąsiai naudokite pastovaus greičio palaikymo elektroniką (Cruise Control sistemą): Jūsų ilgose ir varginančiose kelionėse tuščiu lygiu užmiesčiu ar greitkeliu ši daugelio ignoruojama sistema yra tikras išsigelbėjimas. Ji išmaniai padeda visos kelionės metu palaikyti tobulai tolygų važiavimo greitį, visiškai išvengiant to erzinančio nuolatinio ir visiškai nereikalingo mikro-greitėjimo bei po jo sekančio mikro-stabdymo, kurį labai dažnai nejučia atlieka net ir labai patyrusio žmogaus pavargusi koja ant pedalo, taip efektyviausiai sutaupant dar daugiau reikiamos kuro energijos kalvotuose keliuose.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) apie automobilių degalų sąnaudas ir jų praktinį skaičiavimą
Daugeliui įvairios patirties vairuotojų gana dažnai kyla logiškų papildomų suktų klausimų bandant kuo tiksliau kasdienybėje įvertinti savo pamėgtos transporto priemonės techninį ekonomiškumą. Būtent dėl šios priežasties žemiau mes aiškiai suformulavome ir pateikiame išsamius atsakymus į pačius populiariausius ir labiausiai žmones dominančius su šia tema susijusius praktinius klausimus, kurie padės išsklaidyti visas likusias jūsų dvejones ir klaidingus įsitikinimus.
Ar apskritai yra bent kokia galimybė patikimai apskaičiuoti vidutines kuro sąnaudas į baką nepilant brangaus pilno kuro bako?
Vien tik grynai teoriškai ir matematiškai tai tikrai yra įmanoma. Pavyzdžiui, daugelis bando taikyti metodą, kuomet užsidegus raudonai degalų rezervo lemputei skydelyje, jie iš karto įpila lygiai dešimt litrų kuro iš kolonėlės ir tuomet nuliūdę važinėja bei akylai stebi, kada gi ir kokiame tiksliai kilometre ta pati lemputė vėl įkyriai užsidegs ekrane. Tačiau verta suprasti, kad šis liaudiškas metodas yra ypač ir neįtikėtinai netikslus ir labiau primena loteriją. Vidinė kuro lygio matavimo plūdė, plūduriuojanti pačiame bake, yra tiesiog be galo jautri bet kokiam automobilio fiziniam pasvyrimui kelyje. Dėl to ši signalinė lemputė gali netikėtai užsidegti gerokai anksčiau ar vėliau vien priklausomai nuo to unikalaus fakto, ar jūs tuo konkrečiu momentu stačiai važiuojate į didelę įkalnę, ar leidžiatės nuokalne, o gal tiesiog stipriau įveikiate aštresnį kelio posūkį. Tik klasikinis pilno bako iki pat kakliuko (spragtelėjimo) pripildymo metodas visiškai eliminuoja ir pašalina šias dideles kuro lygio svyravimo paklaidas.
Ar tikrai pastebimai brangesnis, specialus Premium klasės kuras stebuklingai padeda sumažinti kasdienes sąnaudas šimtui kilometrų?
Tai yra labai dažna diskusijų tema vairuotojų forumuose. Brangesnis ir labiau reklamuojamas kuras papildomai gamykloje praturtinamas įvairiais specialiais cheminiais valomaisiais priedais ir plovikliais. Šie priedai nuolat labai sėkmingai palaiko pačią variklio degimo kamerą, stūmoklių žiedus ir svarbius purkštukus gerokai švaresnius ir be suodžių. Nors kai kurie itin jautrūs vairuotojai iškart subjektyviai pastebi vos juntamą nedidelį automobilio galios padidėjimą ar šiek tiek malonesnį ir pastebimai tylesnį paties variklio darbą laisvąja eiga, faktinis degalų sąnaudų skaitinis sumažėjimas, jeigu toks iš viso realiai egzistuoja po matavimų, dažniausiai būna toks juokingai mažas (paprastai vos apie 1-2 procentus skirtumo), kad jis niekaip finansine išraiška nepadengia to didelio antkainio ir kainų skirtumo tarp paprasto, įprasto kuro ir brangiojo premium degalų varianto. Išvada paprasta: šis geresnis kuras yra kur kas labiau skirtas užtikrinti sistemos švarai ir ilgalaikiam automobilio ilgaamžiškumui palaikyti, o ne tiesioginei ir greitai kasdienei jūsų piniginės ekonomijai kasdienėse kelionėse.
Kaip dažnai, ekspertų nuomone, vairuotojui reikėtų pačiam imtis iniciatyvos ir senoviniu rankiniu būdu kruopščiai skaičiuoti kuro sąnaudas?
Jokiu būdu nėra prasmės ir tikrai nėra privaloma taip paranojiškai vargti ir tai daryti absoliučiai kiekvieną vienintelį kartą besilankant degalinėje ir mokant už degalus. Tačiau profesionalai visada pataria atlikti tokį fundamentalų testą vos tik iš salono nusipirkus visiškai naują ar ypač iš kito asmens įsigijus seną, naudotą automobilį. Taip jūs nuo pat eksploatacijos pradžios aiškiai žinosite jo esamą, tikrąjį ir objektyvų bazinį variklio degalų suvartojimą jums įprastomis sąlygomis. Vėliau kasdienybėje visiškai užtenka šį paprastą skaičiavimą pakartoti tiesiog kartą per kelis ilgus mėnesius, pavyzdžiui, ženkliai pasikeitus oro sezonui (rudenį įsidėjus sunkesnes žiemines padangas ir atšalus orams) ar tiesiog retkarčiais vediniems smalsumo – kaip profilaktika. Jei šio reto kontrolinio skaičiavimo metu jūs staiga su nerimu pastebite, kad kruopščiai apskaičiuotos ir patikrintos sąnaudos be jokios akivaizdžios priežasties drastiškai išaugo keliais litrais, tai neabejotinai yra pats rimčiausias patvirtinimas, jog jau laikas skubiai registruotis ir apsilankyti patikimame autoservise diagnostikai atlikti.
Ar iš tiesų yra gryna tiesa, kad važiuoti su atidarytais langais karštą dieną yra daug ekonomiškiau už važiavimą su visu pajėgumu įjungtu oro kondicionieriumi?
Šios dilemos teisingas atsakymas šimtu procentų priklauso vien tik nuo to, kokiu greičiu jūs važiuojate konkrečią akimirką. Jums lėtai ir ramiai važiuojant dideliame mieste labai nedideliu greičiu (maždaug nuo nulio iki 50-60 km/h atkarpose), plačiai atidaryti automobilio langai dar nespėja sukurti tikrai didelio ir stabdančio aerodinaminio oro pasipriešinimo kėbului. Tokiu ramiu ir lėtu režimu vėdintis atidarius langus yra neabejotinai ekonomiškiau, nei be perstojo naudoti galios reikalaujantį variklio kompresorinį kondicionierių. Tačiau vos tik jums pagreitėjus ir išvažiavus iš miesto į atvirą greitkelį (važiuojant 80 km/h ir dar kur kas didesniu greičiu), plačiai atidaryti kėbulo langai iš karto sukuria tokį pašėlusiai stiprų ir žiaurų oro pasipriešinimą (tai fizikoje vadinama tiesioginiu dideliu aerodinaminiu stabdymu), kad jūsų vargšui varikliui prireikia žymiai daugiau išpurškiamo kuro visam šiam nematomo oro sienos pasipriešinimui įveikti, nei jis būtų ramiai sunaudojęs važiuojant tolygiai, sandariai uždarytais ir užsklęstais visais langais bei maloniai viduje veikiant įjungtam šaldančiam oro kondicionieriui. Automobilių laidų eksperimentai netgi puikiai vaizdžiai įrodė šį mitą sugriaunantį faktą ne vieną kartą atvirame poligone su matavimo įranga ir dūmų generatoriais.
Modernių išmaniųjų mobiliųjų programėlių integracijos nauda nuolat sekant išlaidas transporto priemonei
Nors klasikinės ir griežtos fizikos bei matematikos taisyklės ir fundamentalūs principai mūsų pasaulyje nesikeičia per amžius, informacijos ir pačių vertingų duomenų išsaugojimo ir apdorojimo metodai neįtikėtinai greitai tobulėja kiekvieną dieną. Šiandienos modernių technologijų ir neatsiejamų išmaniųjų telefonų eroje jums iš tikrųjų jau visiškai nebūtina kiekvieną kartą rankiniu ir archajišku būdu atlikinėti matematinius veiksmus bei skaičiuoti formulių ant seno popieriaus lapelio ar juo labiau naudotis nepatogiu standartiniu telefono skaičiuotuvu kiekvieną vienintelį kartą skubant ir užsukus kuro į degalinę. Skaitmeninėje programėlių rinkoje šiuo metu tiesiog gausu labai patogių, nemokamų ir specializuotų mobiliųjų aplikacijų, kurios buvo kruopščiai sukurtos entuziastų būtent jūsų asmeninėms transporto degalų sąnaudoms ir detalioms automobilio ilgalaikės priežiūros išlaidoms metodiškai sekti be jokio vargo. Jums užtenka tik lygiai vieno greito veiksmo: po kiekvieno eilinio degalų bako papildymo stovint kolonėlėje į šią išmanią programėlę keliais mygtukų paspaudimais įvesti tiksliai įpilto kuro kiekį iš kvito, vieno litro to kuro sumokėtą kainą bei būtent tuo momentu prietaisų skydelyje rodomą dabartinę bendrą jūsų automobilio ridą.
Visos šios nuostabios ir labai patogios išmaniosios programėlės ilgainiui atneša labai didelę naudą vairuotojui. Jos ne tik pačios automatiškai akimirksniu, be klaidų atlieka absoliučiai visus prieš tai išvardintus reikiamus skaičiavimus realiuoju laiku jūsų telefone, bet ir saugiai debesyje kaupia visą be galo vertingą jūsų ilgametės automobilio eksploatacijos finansinę ir techninę istoriją. Ilgalaikėje kelių metų perspektyvoje toks skrupulingas duomenų rinkimas leidžia telefonui išmaniai kurti labai informatyvius ir lengvai suprantamus vizualius spalvotus grafikus. Jų dėka jūs patys galite savo akimis stebėti jūsų asmeninių kuro sąnaudų natūralias svyravimo tendencijas besikeičiant gamtos metų laikams bei aiškiai mėnesių fone matyti, kaip jūsų naujų ramesnio vairavimo įpročių ugdymas ir pakeitimas teigiamai ir smarkiai atsiliepia jūsų banko sąskaitos storiui. Negana visų šių funkcijų, daugelis tokių sudėtingų aplikacijų lanksčiai leidžia registruoti, dokumentuoti ir daugelį kitų būtinų šalutinių automobilio išlaidų. Tai gali būti kasdienė vizitų kaina į automobilių plovyklą, privalomojo ar kasko draudimo metinės įmokos čekiai, valstybinių techninės apžiūros centrų mokesčiai, padangų montavimo išlaidos bei patys rimčiausi autoservisų mechaniniai remonto ir detalių keitimo darbai. Tokiu visapusiškai išmaniu būdu telefone galiausiai matote ne tik grynąsias ir sausas kuro sąnaudas vienam šimtui kilometrų, bet ir galutinę bei pamokančią tikrąją bendrą vieno iš tiesų nuvažiuoto kelionės kilometro realią finansinę savikainą. Žinoti šį lemiamą rodiklį yra ypač prasminga ir tikrai labai naudinga norint užtikrinti iš tiesų labai skaidrų ir tikslų visos šeimos ar įmonės asmeninių finansų suvaldymą bei ramią ilgalaikio asmeninio biudžeto kontrolei užtikrinti be jokių skaudžių staigmenų.
