Matyti, kaip sensta ir savarankiškumą praranda artimas žmogus, yra vienas emociškai sunkiausių gyvenimo etapų. Dažnai ateina akimirka, kai suprantame, jog vien meilės, dėmesio ir atsitiktinės pagalbos buityje nebepakanka – artimajam reikalinga nuolatinė, oficialiai įforminta globa ar slauga. Šis sprendimas reikalauja ne tik didelio psichologinio pasiruošimo, bet ir teisinių, medicininių bei biurokratinių procedūrų išmanymo. Nors iš pirmo žvilgsnio valstybinių institucijų durų varstymas gali atrodyti painus ir varginantis, nuosekliai sekant nustatyta tvarka, visą procesą galima pereiti kur kas sklandžiau. Svarbiausia yra žinoti, į ką kreiptis pirmiausia, kokius dokumentus surinkti ir kokios valstybės pagalbos galite tikėtis, kad užtikrintumėte orią ir saugią senatvę savo šeimos nariui.
Kas yra senyvo amžiaus asmens globa ir rūpyba?
Prieš pradedant tvarkyti dokumentus, labai svarbu suprasti skirtumą tarp teisinių terminų, nes nuo to priklausys visas tolesnis procesas. Lietuvoje teisiškai išskiriamos dvi pagrindinės sąvokos, susijusios su suaugusių asmenų atstovavimu: globa ir rūpyba. Nors kasdienėje kalboje žodį „globa“ naudojame apibūdinti bet kokiai priežiūrai, teisiškai tai yra visiškai skirtingi statusai.
Globa yra nustatoma tiems asmenims, kurie dėl psichikos ir elgesio sutrikimų (pavyzdžiui, sunkios formos Alzheimerio ligos, senatvinės demencijos) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiu atveju teismas asmenį pripažįsta neveiksniu tam tikrose srityse, o paskirtas globėjas tampa jo atstovu pagal įstatymą. Globėjas priima visus esminius sprendimus: tvarko finansus, sprendžia gydymo klausimus, pasirašo sutartis.
Rūpyba nustatoma asmeniui, kurio veiksnumas yra tik apribotas, arba asmuo dėl fizinės negalios ar senatvės silpnumo negali pats įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, tačiau jis išlaiko adekvatų mąstymą. Rūpintojas padeda asmeniui priimti sprendimus, tačiau pats asmuo nepraranda teisės veikti savarankiškai.
Be šių teisinių statusų, dažniausiai tenka tvarkyti ir medicininius specialiųjų poreikių klausimus – tai yra slaugos arba priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymas, kuris garantuoja finansinę valstybės paramą ir socialines paslaugas, nepriklausomai nuo to, ar asmeniui nustatyta oficiali globa teisme, ar ne.
Pirmieji žingsniai: nuo ko pradėti dokumentų tvarkymą?
Biurokratinis kelias gali gąsdinti, todėl geriausia jį suskirstyti į aiškius, nuoseklius etapus. Viskas visada prasideda nuo sveikatos priežiūros įstaigos ir asmens sveikatos būklės įvertinimo.
Šeimos gydytojo konsultacija ir medicininis vertinimas
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – vizitas pas senyvo asmens šeimos gydytoją. Gydytojui turite detaliai papasakoti apie artimojo būklę: kokie kasdieniai įgūdžiai yra prarasti, ar žmogus orientuojasi aplinkoje, ar gali pats pavalgyti, nusiprausti, ar saugu jį palikti vieną namuose. Šeimos gydytojas, įvertinęs situaciją, išduos siuntimus pas reikiamus specialistus.
Dažniausiai prireikia šių specialistų išvadų:
- Neurologo – fizinei nervų sistemos būklei įvertinti.
- Psichiatro – kognityvinėms funkcijoms, atminčiai ir psichikos adekvatumui įvertinti (tai ypač svarbu, jei bus siekiama teismo keliu nustatyti globą).
- Kitų specialistų – priklausomai nuo gretutinių ligų (kardiologo, endokrinologo ir kt.).
Surinkęs visų specialistų išvadas, šeimos gydytojas užpildo specialios formos medicininį dokumentą (siuntimą), kuris bus reikalingas nustatant specialiuosius poreikius.
Specialiųjų poreikių nustatymas
Kai medicininiai dokumentai paruošti, jie siunčiami (dažniausiai tai padaro pati poliklinika elektroniniu būdu) į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (anksčiau žinomą kaip NDNT). Ši institucija vertina asmens savarankiškumą ir nustato vieną iš dviejų lygių:
- Specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmenims, kurie yra visiškai nesavarankiški, prikaustyti prie lovos, jiems reikalinga nuolatinė, visą parą trunkanti kitų asmenų pagalba.
- Specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmenims, kuriems iš dalies reikia kitų pagalbos atliekant kasdienius darbus, tačiau jie dar gali iš dalies savimi pasirūpinti.
Poreikių nustatymas yra kritiškai svarbus, nes pagal šias išvadas savivaldybės socialinės paramos skyrius skiria tikslines kompensacijas, kurios palengvins finansinę priežiūros naštą.
Asmens pripažinimas neveiksniu ir teismo procesas
Jeigu artimasis serga sunkia demencija ar Alzheimerio liga ir nebesupranta savo veiksmų (pavyzdžiui, gali atiduoti pinigus sukčiams, nesuvokia pasirašomų dokumentų prasmės, pasiklysta išeigęs iš namų), vien medicininių pažymų nepakaks. Turėsite kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globėjo paskyrimo.
Šis procesas reikalauja kantrybės ir susideda iš kelių etapų. Pirmiausia turite parengti pareiškimą apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą. Pareiškime turi būti aiškiai išdėstytos aplinkybės, kodėl asmuo nebegali savimi pasirūpinti, pridedami medicininiai išrašai iš psichiatro. Teismas, gavęs pareiškimą, visada skiria teismo psichiatrinę ekspertizę. Teismo ekspertas įvertins asmens psichikos būklę ir pateiks teismui oficialią išvadą.
Taip pat teismo procese dalyvauja savivaldybės socialiniai darbuotojai, kurie apsilanko asmens namuose, įvertina buities sąlygas ir parengia išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi. Tik surinkęs visus šiuos dokumentus, teismas priima sprendimą. Jei asmuo pripažįstamas neveiksniu, tuo pačiu teismo sprendimu jam paskiriamas globėjas (dažniausiai juo tampa artimas šeimos narys, pareiškęs tokią valią) ir turto administratorius.
Valstybės teikiama finansinė parama ir socialinės paslaugos
Senyvo asmens priežiūra reikalauja ne tik didžiulių laiko resursų, bet ir finansinių išlaidų: sauskelnės, specialus maistas, medikamentai, pritaikyta lova ar vežimėlis. Valstybė teikia kelias paramos formas, kuriomis būtina pasinaudoti.
Tikslinės kompensacijos: Gavus išvadą iš Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių. Priklausomai nuo nustatyto poreikio lygio (slaugos ar priežiūros), asmeniui bus paskirta kasmėnesinė išmoka. Šie pinigai pervedami į prižiūrimo asmens (arba jo oficialaus globėjo) sąskaitą ir turi būti naudojami asmens poreikiams tenkinti.
Socialinės paslaugos: Savivaldybės taip pat siūlo įvairias paslaugas, kurios gali palengvinti artimųjų kasdienybę:
- Pagalba į namus: Socialinio darbuotojo padėjėjas kelis kartus per savaitę gali ateiti nupirkti maisto, sutvarkyti kambarius, padėti žmogui nusiprausti ar pagaminti valgį.
- Dienos socialinė globa: Asmuo dienos metu gali būti prižiūrimas specialiuose dienos centruose arba namuose, kol artimieji dirba.
- Trumpalaikė socialinė globa (atokvėpio paslauga): Tai galimybė laikinai (iki kelių mėnesių per metus) apgyvendinti artimąjį globos įstaigoje, kai nuolatiniams prižiūrėtojams reikia pailsėti, išvykti ar gydytis patiems.
- Ilgalaikė socialinė globa: Jei asmens būklė itin sunki ir namų sąlygomis jo prižiūrėti neįmanoma, asmuo gali būti apgyvendintas senelių globos namuose. Dalį išlaikymo kainos padengia pats asmuo iš savo pensijos ir kompensacijų, likusią dalį gali kompensuoti savivaldybė.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kiek laiko paprastai trunka globos nustatymo ir dokumentų tvarkymo procesas?
Procesas nėra greitas. Medicininių dokumentų paruošimas ir specialiųjų poreikių nustatymas gali trukti nuo 1 iki 2 mėnesių. Jei reikia kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globėjo paskyrimo, procesas dėl privalomų ekspertizių ir teismų užimtumo dažniausiai užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių.
Ar prižiūrėdamas senyvą artimąjį galiu gauti už tai atlyginimą iš valstybės?
Tiesioginio „atlyginimo” giminaičiams valstybė nemoka. Tačiau prižiūrimam asmeniui paskirta tikslinė slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija gali būti naudojama atlyginti tiems žmonėms, kurie realiai tą pagalbą teikia – įskaitant ir šeimos narius. Be to, kai kurios savivaldybės įgyvendina asmeninio asistento programas, kuriose dalyvaujant galima gauti atlygį, tačiau tam taikomi specifiniai reikalavimai.
Ką daryti, jeigu senyvas žmogus akivaizdžiai negali savimi pasirūpinti, bet atsisako eiti pas gydytojus ir nepriima jokios pagalbos?
Tai viena dažniausių ir sudėtingiausių situacijų. Pradėti reikėtų nuo pokalbio su šeimos gydytoju. Gydytojas gali atvykti į namus vizitui. Jei asmens psichikos būklė kelia pavojų jo paties ar aplinkinių sveikatai ir gyvybei (pavyzdžiui, palieka įjungtas dujas), galima kviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri asmenį gali pristatyti psichiatro vertinimui net ir be jo sutikimo. Kraštutiniu atveju, pareiškimą teismui dėl neveiksnumo nustatymo gali paduoti ir prokuroras ar globos institucija.
Ar tapęs oficialiu globėju galiu laisvai disponuoti prižiūrimo asmens nekilnojamuoju turtu?
Ne, laisvai disponuoti turtu negalite. Globėjas privalo ginti globojamo asmens interesus. Norint parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip perleisti globojamam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą, būtina gauti išankstinį teismo leidimą. Teismas tokį leidimą duoda tik įsitikinęs, kad sandoris atitinka asmens interesus (pavyzdžiui, pinigai bus panaudoti jo brangiam gydymui ar kokybiškai globai privačiuose senelių namuose).
Emocinė sveikata ir paramos ieškojimas bendruomenėje
Rūpinimasis senyvu, demencija ar kitomis sunkiomis ligomis sergančiu artimuoju yra ne tik biurokratinis iššūkis, bet ir milžiniškas fizinis bei emocinis krūvis. Globėjų perdegimo sindromas yra itin dažnas reiškinys, galintis rimtai pakenkti paties prižiūrinčiojo sveikatai. Svarbu suprasti, kad prašyti pagalbos nėra silpnybės ar meilės trūkumo ženklas. Priešingai – tai būtina sąlyga norint ilgą laiką užtikrinti kokybišką priežiūrą savo šeimos nariui.
Neapsiribokite vien valstybinėmis institucijomis. Lietuvoje aktyviai veikia įvairios nevyriausybinės organizacijos, Alzheimerio ligos klubai, slaugytojų savitarpio pagalbos grupės. Šiose bendruomenėse galima gauti nekainojamų praktinių patarimų, kaip saugiai pakelti gulintį ligonį, kaip pritaikyti namų aplinką ar kaip bendrauti su realybės pojūtį prarandančiu žmogumi. Taip pat reguliariai naudokitės savivaldybės siūloma atokvėpio paslauga – net kelios savaitės poilsio per metus gali padėti atstatyti jėgas. Atminkite, kad galėsite tinkamai pasirūpinti savo artimuoju tik tada, kai patys būsite emociškai ir fiziškai stiprūs.
