Ar vaikui reikalingas korepetitorius? Ženklai, kada kreiptis ir kaip išsirinkti be streso

Kai vaikas parsineša prastesnį pažymį ar ima vengti tam tikros pamokos, tėvams natūraliai kyla klausimas – gal vaikui reikalingas korepetitorius? Sprendimo nereikia priimti skubotai: kartais papildoma pagalba tikrai reikalinga, o kartais užtenka poilsio, aiškesnės dienotvarkės ar paprasto pokalbio.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti tikrą papildomos pagalbos poreikį, kada korepetitoriaus dar nereikia, kaip apie tai kalbėtis su vaiku ir kaip ramiai išsirinkti tinkamą mokytoją.

Ženklai, kad vaikui gali reikėti korepetitoriaus

Dažniausiai apie papildomos pagalbos poreikį signalizuoja keli požymiai. Vienas ar du iš jų dar nereiškia, kad būtina iš karto ieškoti mokytojo, tačiau jei pastebite kelis kartu, verta atkreipti dėmesį.

  • Palaipsniui krentantys pažymiai. Dažniausiai tai nevyksta staiga: iš pradžių pasitaiko keli prastesni kontrolinių darbų rezultatai, vėliau tampa sunkiau suprasti naujas temas, o galiausiai pradeda mažėti ir bendras pažymių vidurkis.
  • Sunku suprasti temas net po kelių bandymų. Jeigu vaikas tos pačios temos neįveikia net pasistengęs, jam gali trūkti ankstesnių žinių, kuriomis remiasi nauja medžiaga.
  • Stresas ir baimė. Nuolatinis nerimas dėl pamokų, kontrolinių darbų ar egzaminų gali rodyti, kad vaikui darosi sunku susidoroti savarankiškai.
  • Motyvacijos stoka. Vaikas sako „vis tiek nesuprasiu“, todėl net nebando atlikti užduoties. Kartais užtenka vieno žmogaus, kuris ramiai paaiškina temą ir parodo, kad ji įveikiama.
  • Nepasitikėjimas savimi. Įsitikinimas „aš tiesiog negabus matematikai“ gali pakenkti labiau nei pats prastas pažymys ir ilgainiui tapti savaime išsipildančia pranašyste.
  • Objektyvios žinių spragos. Po ilgesnės ligos, mokyklos pakeitimo ar kitos mokymosi pertraukos gali likti temų, kurių taip ir nepavyko pasivyti.

Ypač aiškiai žinių spragos pastebimos tiksliuosiuose dalykuose, kuriuose viena neįsisavinta tema apsunkina kelių kitų supratimą. Jeigu pastebite, kad vaikui reikalingas matematikos korepetitorius, priežastis dažniausiai yra ne gebėjimų trūkumas, o viena ar kelios laiku neįsisavintos temos. Jas užpildžius galima sustabdyti tolesnį atsilikimą ir grąžinti vaikui pasitikėjimą savo jėgomis.

Kada korepetitoriaus dar nereikia

Ne kiekvienas prastas pažymys reiškia, kad vaikui reikia papildomo mokytojo. Vieno kontrolinio darbo nesėkmę gali lemti nuovargis, prasta savijauta, išsiblaškymas ar tiesiog sudėtingesnė užduotis.

Tokiais atvejais dažnai pakanka:

  • gerai pailsėti;
  • susitvarkyti dienotvarkę;
  • peržiūrėti nesuprastą temą;
  • paprašyti mokyklos mokytojo papildomai paaiškinti;
  • padėti vaikui susiplanuoti namų darbus.

Prieš ieškant korepetitoriaus verta kelias savaites stebėti, ar sunkumai kartojasi, ar tai buvo vienkartinė nesėkmė.

Svarbu ir nepersistengti. Norėdami padėti, tėvai kartais sukuria per intensyvų vaiko grafiką: mokykla, keli korepetitoriai, būreliai ir papildomos užduotys. Perkrautam vaikui mažėja ne tik motyvacija, bet ir mokymosi kokybė – pavargus susikaupti ir įsisavinti informaciją tampa sunkiau.

Kartais naudingesnis sprendimas yra ne pridėti dar vieną veiklą, o sumažinti bendrą krūvį ir palikti daugiau laiko miegui, poilsiui bei savarankiškam mokymuisi. Korepetitorius labiausiai padeda tada, kai yra konkretus tikslas ar žinių spraga, o ne tada, kai norima užpildyti kiekvieną vaiko laisvą valandą.

Kai problema susijusi ne tik su pažymiais

Tėvams svarbu suprasti, ar sunkumų priežastis tikrai yra dalyko žinios. Kartais vaikas supranta medžiagą, tačiau prieš kontrolinį darbą patiria stiprų nerimą. Kitais atvejais jis nuleidžia rankas, nes yra įsitikinęs, kad konkretus dalykas jam tiesiog nesiseka.

Geras korepetitorius gali padėti ne tik paaiškinti temą. Kai vaikas ramioje aplinkoje, be klasės spaudimo, pagaliau supranta anksčiau sudėtingai atrodžiusią užduotį, kartu gali grįžti ir pasitikėjimas savimi.

Vis dėlto svarbu matyti ribą. Jeigu nerimas yra stiprus, trunka ilgai, trukdo miegui, bendravimui ar kitoms gyvenimo sritims, vien papildomos pamokos problemos neišspręs. Tokiu atveju verta pasikalbėti su klasės auklėtoju, mokyklos psichologu ar kitu specialistu.

Korepetitorius veiksmingiausias tada, kai pagrindinis sunkumas susijęs su konkrečiu mokomuoju dalyku, mokymosi tempu arba susikaupusiomis žinių spragomis.

Kaip apie korepetitorių kalbėtis su vaiku

Nuo to, kaip pristatysite korepetitoriaus idėją, dažnai priklauso, ar vaikas ją priims. Jeigu papildomos pamokos skamba kaip bausmė už prastus pažymius, natūraliai atsiranda pasipriešinimas.

Kur kas geriau kalbėti apie pagalbą, o ne vaiko trūkumus. Vietoje:

„Tau blogai sekasi matematika, todėl eisi pas korepetitorių.“

galima sakyti:

„Matau, kad ši tema tau kelia sunkumų. Gal pabandykime rasti žmogų, kuris galėtų ją paaiškinti kitu būdu?“

Padeda ir bendra šeimos nuostata. Vietoje klausimo „kokį pažymį gavai?“ galima dažniau paklausti:

  • Ką šiandien sužinojai?
  • Kas buvo sunkiausia?
  • Kurioje vietoje pasidarė neaišku?
  • Kokia pagalba tau būtų naudinga?

Orientacija vien į pažymius gali mažinti vidinę motyvaciją. Prastesnis rezultatas nereiškia, kad vaikas nėra gabus ar vertingas. Svarbiau padėti jam pastebėti savo stiprybes ir suprasti, kad klaidos yra mokymosi dalis.

Į sprendimą verta įtraukti ir patį vaiką. Paklauskite, kuris dalykas jam kelia daugiausia įtampos ir ar jis pats norėtų papildomos pagalbos. Kai vaikas jaučiasi ne verčiamas, o dalyvaujantis priimant sprendimą, jis daug noriau įsitraukia į pamokas.

Taip pat naudinga kartu iškelti konkretų tikslą, pavyzdžiui:

  • suprasti trupmenas;
  • užpildyti praleistas gramatikos temas;
  • drąsiau kalbėti angliškai;
  • pagerinti teksto suvokimą;
  • pasiruošti kontroliniam darbui;
  • ramiau jaustis per egzaminą.

Kaip ramiai išsirinkti tinkamą mokytoją

Jeigu nusprendėte, kad vaikui papildoma pagalba vis dėlto reikalinga, kitas žingsnis – be skubos pasirinkti tinkamą mokytoją.

Didžiausią ramybę suteikia ne atsitiktinis skelbimas, o galimybė palyginti kelis mokytojus. EDtalk platformoje galima matyti:

  • dėstomus dalykus ir mokinių klases;
  • mokytojo patirtį;
  • pamokų formatą;
  • kainą;
  • kitų mokinių atsiliepimus;
  • laisvus pamokų laikus.

Tėvai ir mokinys gali kartu peržiūrėti kelis profilius ir pasirinkti mokytoją, kurio patirtis, bendravimo stilius bei grafikas atrodo tinkamiausi. Mokytojas nėra automatiškai priskiriamas – sprendimą priima pati šeima.

Pamokos gali vykti internetu arba gyvai, todėl mokytoją galima rinktis ne tik iš savo miesto. Nuotolinės pamokos ypač patogios šeimoms, kurios gyvena mažesniame mieste, turi įtemptą grafiką arba nenori skirti papildomo laiko kelionėms.

EDtalk bendrame korepetitorių kataloge pamokų kainos prasideda nuo 12 € už valandą, o matematikos korepetitorių kategorijoje – nuo 15 € už valandą. Tikslų įkainį kiekvienas mokytojas nurodo savo profilyje, todėl kainas galima palyginti prieš rezervuojant pamoką.

Mokytojų profilius, kainas ir laisvus laikus galima peržiūrėti telefonu arba kompiuteriu.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis korepetitorių

Renkantis mokytoją verta įvertinti ne tik jo išsilavinimą ar darbo patirtį.

Svarbūs ir šie kriterijai:

  • Patirtis su konkretaus amžiaus mokiniais. Puikus abiturientų mokytojas nebūtinai geriausiai tiks pradinukui.
  • Patirtis su konkrečiu tikslu. Pasiruošimas egzaminui, pažymių gerinimas ir pradinių spragų užpildymas reikalauja skirtingo darbo.
  • Gebėjimas paaiškinti keliais būdais. Jeigu pirmas paaiškinimas vaikui neaiškus, mokytojas turėtų gebėti pateikti kitą pavyzdį ar metodą.
  • Bendravimo stilius. Vienam vaikui tinka griežtesnė struktūra, kitam – ramesnis ir kantrus bendravimas.
  • Aiškus darbo planas. Mokytojas turėtų gebėti paaiškinti, nuo ko pradės, ką kartos ir kaip bus stebima pažanga.
  • Skaidri kaina. Pamokos įkainis ir atsiskaitymo sąlygos turėtų būti žinomi dar prieš rezervuojant pamoką.

Pirmoji pamoka: ką stebėti

Pirmoji pamoka yra ir mokymasis, ir abipusis susipažinimas. Po jos verta įvertinti ne tik tai, kiek užduočių vaikas išsprendė.

Paklauskite:

  • Ar mokytojo paaiškinimai buvo suprantami?
  • Ar vaikas jautėsi drąsiai užduodamas klausimus?
  • Ar mokytojas pasidomėjo, ką vaikas jau moka?
  • Ar buvo nustatytos pagrindinės žinių spragos?
  • Ar vaikas norėtų su šiuo mokytoju susitikti dar kartą?

Nereikėtų tikėtis didelio pažymių šuolio po vienos pamokos. Pažanga dažniausiai ateina nuosekliai. Daugeliui vaikų pakanka vienos reguliarios pamokos per savaitę ir savarankiško darbo tarp susitikimų. Esant didesnėms spragoms ar artėjant egzaminui, laikinai gali reikėti intensyvesnio grafiko.

Procesui verta duoti kelias savaites ir tada įvertinti:

  • ar vaikas geriau supranta temas;
  • ar drąsiau atlieka užduotis;
  • ar sumažėjo nerimas;
  • ar rečiau kartojasi tos pačios klaidos;
  • ar gerėja savarankiško darbo įgūdžiai.

Jeigu ryšys su konkrečiu mokytoju neužsimezga, visiškai normalu išbandyti kitą. Net labai patyręs specialistas nebūtinai tiks kiekvienam vaikui.

Kiek laiko vaikui gali reikėti korepetitoriaus

Korepetitorius nebūtinai reikalingas visam laikui. Papildomų pamokų trukmė priklauso nuo tikslo.

Kartais pakanka kelių pamokų, kad būtų:

  • paaiškinta viena konkreti tema;
  • pasiruošta kontroliniam darbui;
  • atkurta po ligos praleista medžiaga;
  • išmokta nauja uždavinių sprendimo strategija.

Kitais atvejais gali prireikti kelių mėnesių nuoseklaus darbo, ypač jeigu spragos kaupėsi ilgiau arba ruošiamasi egzaminui.

Pamokas galima mažinti arba stabdyti, kai:

  • rezultatai stabiliai pagerėjo;
  • vaikas vėl pasitiki savo žiniomis;
  • geba savarankiškai atlikti užduotis;
  • moka pastebėti ir taisyti savo klaidas;
  • papildoma pagalba nebėra nuolat reikalinga.

Geras korepetitorius turėtų siekti ne padaryti vaiką priklausomą nuo pamokų, o išmokyti jį savarankiškai mokytis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Iš ko suprasti, kad vaikui reikalingas korepetitorius?

Aiškiausi ženklai – palaipsniui krentantys pažymiai, pasikartojantys sunkumai suprasti temas, nerimas dėl konkretaus dalyko, užduočių vengimas ir nepasitikėjimas savo gebėjimais. Kelių požymių derinys yra svarbesnis nei vienas prastesnis pažymys.

Ar vienas prastas pažymys reiškia, kad reikia korepetitoriaus?

Ne. Verta kelias savaites stebėti, ar sunkumai kartojasi. Vienkartinę nesėkmę gali lemti nuovargis, prasta savijauta arba sudėtingesnė užduotis.

Kaip pasakyti vaikui apie korepetitorių, kad tai neskambėtų kaip bausmė?

Kalbėkite apie pagalbą ir konkretų tikslą, o ne apie vaiko trūkumus. Įtraukite vaiką į mokytojo pasirinkimą ir leiskite jam išsakyti, kokios pagalbos jis pats norėtų.

Kiek kainuoja korepetitorius?

EDtalk bendrame korepetitorių kataloge pamokos skelbiamos nuo 12 € už valandą, o matematikos korepetitorių kategorijoje – nuo 15 € už valandą. Galutinė kaina priklauso nuo mokytojo, dalyko, mokinio klasės, pamokos trukmės ir pasirinkto formato.

Kiek pamokų per savaitę reikia?

Daugeliui mokinių pakanka vienos reguliarios pamokos per savaitę ir savarankiško darbo tarp susitikimų. Esant didesnėms spragoms arba ruošiantis egzaminui, pamokų dažnumą galima laikinai padidinti.

Kada galima baigti papildomas pamokas?

Pamokas galima stabdyti, kai rezultatai stabiliai pagerėja, vaikas jaučiasi užtikrinčiau ir geba savarankiškai taikyti išmoktus metodus. Korepetitorius nebūtinai turi būti ilgalaikis sprendimas.

Trumpai svarbiausia

Prieš skubant ieškoti mokytojo, verta ramiai įvertinti, ar sunkumai kartojasi, ar problema tikrai susijusi su dalyko žiniomis ir ar vaikas nėra tiesiog pervargęs.

Jeigu ženklai aiškūs, pristatykite korepetitorių kaip pagalbą, o ne bausmę. Įtraukite vaiką į sprendimą, kartu peržiūrėkite kelis mokytojų profilius ir pasirinkite tą, kurio patirtis, dėstymo stilius bei grafikas geriausiai atitinka vaiko poreikius.

Toks ramus ir apgalvotas pirmas žingsnis dažnai padeda vaikui suprasti, kad sunkumai yra įveikiami ir kad jam nereikia su jais tvarkytis vienam.